Pasyvaus namo projektai

Pasyvaus namo projektai

Visiems, kurie ketina statyti namą, visuomet iškyla klausimų pradedant nuo tinkamo statybinių medžiagų pasirinkimo ir baigiant būsto išlaikymo sąnaudomis. Didžiausia namo išlaikymo sąnaudų dalis atitenka šildymui, todėl nėra nuostabu, kad Lietuvoje, kaip ir Europoje, itin sparčiai populiarėja energetiškai efektyvių, taupių būstų statyba, pasyvaus namo projektas tampa vis paklausesnis tarp Lietuvos klientų. Todėl pasyvaus namo projektas tampa daugumos užsakovų siekiamybe. Pasyvus namas – tai nėra naujai atrasta statybos technologija, tiesiog žmonės ėmė suvokti, jog gamtos tiekiami gamtiniai ištekliai yra naudingi ne tik mūsų organizmams, bet ir būstui. Pasyvus namas – tai energetiškai efektyvus, tausojantis gamtą, derantis prie aplinkos bei autonomiškas pastatas. Drįstame sakyti, kad pasyviojo namo ypatybės tokios kaip: šiluminė izoliacija, sandarumas, vėdinimas, konstrukcijų sandarumas be šalčio tiltelių, leidžia jį laikyti lyderiu tarp įprastų namų.
Įvairiose šalyse pasyviųjų namų koncepcija apibrėžiama skirtingai. Bet Lietuvoje energetiškai efektyviais namais laikomi tie, kurie atitinka statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas. Mažai energijos naudojantys pastatai – A, A+, o energijos beveik nenaudojantys A++ klasės. Juose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, o sunaudojamos energijos didžioji dalis gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Pasyvaus namo projektas rengiamas didelį dėmesį skiriant laikančiųjų sienų konstrukcijų medžiagoms. Svarbiausias medžiagų savybes galėtume išskirti šias: tvirtumas, vandens įgeriamumas, garso izoliacija; ekologiškumas, šilumos laidumas; ilgaamžiškumas bei kaina. Gyvenamojo namo laikančiajai konstrukcijai pasiūlytume rinktis didelę šiluminę talpą turinčias medžiagas (tankis 1 100–1 500 kg/m3), nes didelės masės sienų konstrukcija yra inertiška ir užtikrina patalpų mikroklimato pastovumą esant temperatūros svyravimams. Naudojant tokias konstrukcines medžiagas, būstas žiemą greitai neatvėsta, o vasarą lėčiau sušyla. Pasyvaus namo projektas, rengiamas iškiriant prioritetą ir apmąstant vėdinimą. Įprasti namai naudoja pasyvų (natūralus vėdinimas) vėdinimo būdą. Tačiau šio vėdinimo nepakanka norint užtikrinti reikalingą norminį (vienam žmogui 14,4m³/h oro kiekio) oro kiekį. Norėdami užtikrinti nuolatinę šviežio oro cirkuliaciją, sumažinti drėgmės, teršalų užterštumą, išvengti grybelio ir pelėsio veisimosi, privalu pasirinkti rekuperacinį vėdinimą.
Ši sistema pastate veiksmingiausia, kai yra išlaikomas oro balansas, (oro padavimo ir ištraukimo kiekis yra vienodas). Orą turėtume ištraukti labiausiai užterštose pastato vietose, tokiose kaip: virtuvė, sanitarinis mazgas, rūsys, koridorius. Paduodanti sistema turėtų veikti tose vietose, kur labiausiai reikalingas švarus oras: miegamasi , valgomasis, darbo kambarys. Pasyvaus namo projektas, teisingai jį įgyvendinus, užtikrina mažesnes būsto išlaidas ir padeda išlaikyti tam tikras reikalingas sąlygas žmogaus sveikai gyvensenai.